- sutriunėti
- sutriunė́ti, sùtriuni, -ė́jo KŽ; Sut, BzF 90 žr. sutrūnėti 1: Kojų galai visai sutriunėję, mat lova prie šlapios sienos stovėjo Nm. Idant už tus sutriunėjusius ir aprūdijusius lobius svieto turėtumbim mes pateriot anus linksmus ir neperrinktus skorbus karalystės dangaus MP242. Tarp … sutriunėjusių grabužių radę … 150 auksinų TP1880,43. \ triunėti; sutriunėti
Dictionary of the Lithuanian Language.